Naujas kanapių sezonas prasideda jau dabar: 2024 m. sėja Zenono Kanapių Ūkyje
Šis sezonas mūsų, Zenono Kanapių Ūkyje, yra išskirtinis – šiemet švęsime 10 metų, kai auginame pluoštines kanapes. Per šiuos metus turėjome daug įvairių patirčių ir iššūkių, kuriuos įveikėme. Ir visgi galime pasakyti, jog su dideliu entuziazmu ir motyvacija dirbame toliau, kadangi tikime, jog tai dabarties ir ateities kultūra, įgysianti dar didesnę reikšmę ir teisianti dar didesnę naudą mūsų aplinkai bei žmonėms.
Kada yra geriausias laikas sodinti kanapes?
Pluoštinės kanapės sodinamos balandžio – gegužės mėn., priklausomai nuo klimato juostos ir oro sąlygų. Mūsų klimato juostoje labiau įprastas laikas sėjai yra gegužės mėn. pradžia, tačiau tenka pripažinti, jog besikeičiantis klimatas keičia įvairių kultūrų sodinimo įpročius, tame tarpe ir kanapių.
Mes, ūkininkai, tam tikra prasme turime būti aiškiaregiai, oro stebėtojai ir pranašai. Kuo geriau nuspėsime oro sąlygas, matysime gamtos ženklus ir įvertinsime situaciją, tuo didesnė tikimybė užauginti geresnį derlių.
Kokius pasiruošimo darbus atlikti, kad užaugintume gerą derlių?
Dirvos paruošimas kanapių sėjai
Dirvožemio tyrimai ir analizė
Prieš sodindant reikia atlikti išsamų dirvožemio tyrimą. Ši analizė nustato maistinių medžiagų trūkumą ir pH lygį. Optimalus kanapių dirvožemio pH yra nuo 6,0 iki 7,5. Remiantis rezultatais, galima ir reikia atitinkamai pakoreguoti dirvožemį.
Žemės dirbimas ir pasiruošimas sėjai
Dirvos įdirbimas padeda patekti deguoniui ir tokiu būdu vėdinti dirvožemį bei kontroliuoti piktžolių dygimą. Prieš sodinant svarbu, jog dirvožemis būtų purus ir ne per drėgnas. Purus dirvožemis ir tinkamas vandens kiekis leis greičiau sėklai sudygti.
Dirvos tręšimas natūraliomis organinėmis trąšomis
Ekologinio ūkio statusas reikalauja laikytis griežtų reikalavimų, kad kanapės būtų auginamos be sintetinių trąšų, pesticidų ar herbicidų.
Taigi mes savo ūkyje, ruošdami dirvą kanapių audinimui, tręšiame ją tik natūraliomis organinėmis trašomis, tokiu būdu tausodami ir saugodami ne tik aplinką, bet ir siekdami pagaminti kuo sveikesnį ir žmogui palankesnį galutinį produktą: kanapių žiedai, kanapių arbata, kanapių sėklų aliejus bei CBD aliejus.
Vaizdo įrašas iš ekologinio Zenono Kanapių Ūkio. Dirvos tręšimas organinėmis trąšomis.
Tinkamų kanapių sėklų pasirinkimas
Tai vienas svarbiausių pasirinkimų, norint užaugintų gerą kanapių derlių. Rekantis kanapių sėklas, reikia atsižvelgti į kelis svarbius parametrus:
- Rinktis tas sėklas, kurios atitinkanti mūsų klimato ir dirvožemio sąlygas;
- Rinkis sėklas, pagal pagrindinį auginimo tikslą:
- kanapių pluoštas
- kanapių žiedai ir lapai, bei su tuo susijusi CBD aliejaus gamyba
- kanapių sėklos ir kanapių sėklų aliejus.
- Rinktis sėklas iš sertifikuotų pardavėjų.
Zenono Kanapių ūkyje sėklų kokybei skiriame itin didelį dėmesį ir perkame tik iš sertifikuotų Europos ūkių. Dažniausias mūsų pasirinkimas būna Felina, Futura, Finola, Kompolti, Dioice kanapių veislių sėklos, kadangi būtent šių veislių kanapių augaluose ir žieduose yra sukaupiami didžiausi kiekiai CBD.
Kiek laiko auga kanapės?
Kanapės yra greitai augantis augalas, kurio augimo ciklas, priklausomai nuo veislės ir augimo sąlygų, yra 90-120 dienų. Taigi pasėję kanapes vėlyvą pavasarį, derliumi galėsime držiaugtis jau ankstyvą rudenį. Pagrindiniai kanapių augalo augimo etapai:
Sėklų dygimas užtrunka iki 10 dienų.
Vegetacinė stadija 10 – 60 dienų.
Tai laikotarpis tarp sudygimo ir žydėjimo. Per šį laiką kanapių augalas labia sparčiai vystosi ruošiasi žydėjimui. Taigi per vegetacinį laikotarpį augalo tikslas užauginti stiprią ir sveiką augalo struktūrą: stiebus, lapus ir ypač šaknyną, per kurį pasiima maistigas medžiagas iš dirvožemio.
Augalas išaugina daug didelių, vėduokliškų lapų. Šie lapai yra labai svarbūs fotosintezei – procesui, kurio metu augalas šviesą paverčia energija. Vegetacijos metu kanapių augalams reikia daug šviesos. Fotosintezės metu pagaminta energija kaupiama augalo audiniuose ir naudojama augimui bei vystymuisi.
Žydėjimo tarpsnis 60–90 dienos.
Tai laikas, kai kanapių augalas pradeda formuoti žiedus, dar vadinamus pumpurais. Šį etapą sukelia šviesos ciklo pokyčiai, ypač sumažėjęs dienos šviesos laikas ir augalas daugiausia dėmesio skiria reprodukciniam augimui. Kanapių žieduose pradeda vystytis trichomos, kurios yra mažytės liaukinės struktūros, gaminančios dervą. Šioje dervoje yra kanabinoidų (pvz., CBD), terpenų ir kitų junginių.
Kanapių augalai gali būti vyriški, moteriški arba hermafroditiniai. Moteriški augalai išaugina norimus žiedus, o vyriški – žiedadulkes. Siekiant išgauti kuo daugiauCBD, vyriški augalai paprastai pašalinami, kad būtų išvengta moteriškų augalų apdulkinimo ir sėklų susidarymo.
Dažniausiai jau perkamos sėklos yra moteriškos lyties, taiga tikimybė, jog pasitaikys vyriškų augalų ar hemafroditų, yra nedidelė.
Apie moteriškus ir vyriškus kanapių augalus skaitykite straipsnyje “Moteriški ir vyriški kanapių augalai. Arba kaip užauginti gerą kanapių derlių?”.
Derliaus nuėmimas
Priklausomai nuo galutinio kanapės augalo naudojimo, derliaus nuėmimo laikas skiriasi. Dėl pluošto kanapių derlius paprastai nuimamas praėjus 70–90 dienų po pasodinimo. Sėkloms po maždaug 100–120 dienų, o CBD – 90–120 dienų.
Zenono Kanapių ūkio pagrindinis tikslas – gauti kuo didesnį CBD derlių, taigi derliaus nuėmimo momentas yra kritinis laikas. Kaip suprasti, kada jau laikas? Skaitykite kitą mūsų paruoštą straipsnį “Kur slypi kanapių super galia?”
Kanapių auginimo nauda aplinkai?
1. Anglies dvideginio sugėrimas
Kanapių augalai neįtikėtinai efektyviai sugeria anglies dioksidą, sugeria daugiau CO2 iš hektaro nei dauguma medžių, todėl kanapių auginimas yra galinga priemonė kovojant su klimato kaita. Kanapės gali surinkti iki 15 tonų CO2 iš hektaro, o tai žymiai sumažina žemės ūkio veiklos anglies dvideginio pėdsaką. Taigi kanapių auginimas naudingas ne tik dėl naudingųjų augalo savybių, beit būdas sušvelninti visuotinį atšilimą ir sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą.
2. Dirvožemio sveikatos gerinimas
Kanapių augalas yra unikalus tuo, jog ne tik geba save apsaugoti, bet ir sukuria palankias sąlygas augimui bei tolimesniam vystymuisi, dauginimuisi.
Gili kanapių šaknų sistema padeda vėdinti dirvą ir apsaugo ją nuo erozijos. Kanapių auginimas taip pat prisideda prie toksinų pašalinimo iš dirvožemio - fitoremediacija. Tai procesas, kurio metu augalai šalina dirvožemyje esančius teršalus, skaidydami ar kaupdami juos savo šaknyse, stiebe ar lapuose, skatindami mikroorganizmų, ardančių pavojingas medžiagas, veiklą.
Kanapės augalas taip pat geba sukurti natūralius pesticidus, kurie apsaugo augalą nuo kenkėjų, nenaudojant sintetinių priemonių. Tai leidžia turėti ir sveikesnį dirvožemį ir sveikesnį patį augalą, bei iš jo gaminamus produktus.
3. Vandens tausojimas
Kanapių augalams reikia žymiai mažiau vandens, palyginti su kitomis pramoninėmis kultūromis, tokiomis kaip medvilnė. Dėl tokio vandens pasisavinimo efektyvumo kanapių kultūra yra tinkama regionuose, kuriuose trūksta vandens. Kanapių gebėjimas augti, naudojant minimalų drėkinimą, sumažina gėlo vandens išteklių eikvojimą.
4. Biologinės įvairovės skatinimas
Kanapių auginimas skatina biologinę įvairovę įvairių rūšių vabzdžiams ir paukščiams. Tanki augalo lapija sukuria natūralią ekosistemą, kuri tinkama laukinės gamtos vystymuisi ir palaikymui.
